Koronos pasas sugrįš: tokia buvo pagrindinė Danijos premjerės pirmadienį išsakyta žinutė.

Danijos vyriausybė pirmadienio vakarą spaudos konferencijoje paskelbė siekianti ir vėl įvesti reikalavimą tokiose patalpose esančiose vietose kaip naktiniai klubai, restoranai, barai ar dideliuose renginiuose pateikti galiojantį koronos pasą.

Vyriausybė pritaria, kad koronaviruso statusas ir vėl būtų „grėsmę visuomenei kelianti liga“ (samfundskritisk sygdom). Tai leistų sugrąžinti ribojimus ir koronos pasą. Koronos pasai anksčiau buvo įvesti pavasarį, o reikalavimas juos pateikti panaikintas rugsėjį.

„Negalime leisti virusui įsisiautėti Danijoje“, – aiškino premjerė Mette Frederiksen.
M. Frederiksen pažymėjo nenorinti griežtesnių priemonių.

„Dabar nesame tokioje pat situacijoje kaip praėjusį rudenį. Dabar mes tik siūlome priemonę, kuri padėtų Danijai išlikti atvira, ko mes ir norime“, – dėstė premjerė.

Sveikatos apsaugos ministras Magnus Heunicke patvirtino, kad koronos pasas bus reikalingas naktiniuose klubuose, kavinėse, švenčių autobusuose ir patalpose esančiose vietose, kuriose patiekiamas maistas ir gėrimai.

Koronos pasą taip pat reikės pateikti patalpose vykstančiuose renginiuose, kuriuose yra daugiau nei 200 dalyvių, ir renginiuose lauke, kuriuose yra daugiau nei 2 000 dalyvių.
M. Frederiksen taip pat paragino Danijos gyventojus skiepytis nuo COVID-19.

„Vyriausybė remia tuos gyventojus, kurie elgiasi teisingai. Kita grupė privalo negadinti reikalų likusiems. Todėl aiškiau pasakyti neįmanoma. Tie, kurie dar nepasiskiepijote: metas tą padaryti. Nepasiskiepijusiems situacija pasunkės – manau, kad taip ir turėtų būti“, – kalbėjo premjerė

Šiuo metu Danijoje pasiskiepijusių procentas yra kiek didesnis nei 75.
Koronos paso galiojimą patvirtina neseniai atliktas neigiamas COVID-19 testas arba imunitetas, kurį užtikrina skiepas ar persirgimas. Persirgimo laikotarpis galiojančiam koronos pasui sutrumpinamas nuo 12 months iki 6 mėnesių. Koronos pasai bus reikalingi asmenims nuo 15 metų (anksčiau buvo nuo 16).

Vyriausybei patarianti Epideminė komisija pirmadienį pateikė rekomendaciją pakeisti COVID-19 statusą iš „infekcinės ligos“ į „grėsmę visuomenei keliančią ligą“. Tai atvirkštinis veiksmas, nei buvo įgyvendintas rugsėjį panaikinus apribojimus.
Vyriausybė pirmadienį pranešė sutinkanti su šia rekomendacija.

Danijos įstatymai numato, kad liga turi būti klasifikuojama kaip grėsmė visuomenei, jei vyriausybė nori įvesti tokius ribojimus kaip kaukės, susirinkimų ribojimai ir karantinas, taip pat koronos pasų reikalavimą.

Siekiant pakeisti koronaviruso klasifikaciją, parlamento dauguma turi neprieštarauti vyriausybės pasiūlymui. Iš esmės tai reiškia, kad parlamento epideminis komitetas (udvalg, nepainioti su anksčiau minėta Epidemine komisija) privalo paremti tokį sprendimą. Šį komitetą sudaro visų partijų atstovai. Balsavimas vyksta antradienį, kol kas prognozuojama, kad komiteto dauguma vyriausybės sprendimui dėl koronaviruso paskelbimo „grėsmę visuomenei keliančia liga“ pritars.

Praėjusią savaitę ekspertai ragino ir vėl įvesti koronos pasą bei kaukių dėvėjimą, kad tokiu būdu atvejų sumažėtų „čia ir dabar“.

Po naujienų apie koronos paso sugrįžimą ir M. Frederiksen paraginimo skiepytis užsiregistravusių pirmajai skiepo dozei skaičius išaugo penkis kartus. Norinčių pasiskiepyti antrąja ir trečiąja doze taip pat padaugėjo.

​Parengta pagal thelocal.dk, cphpost.dk ir tv2.dk.

Pagal Transport Intelligence analitikų ataskaitą, Rytų Europoje geriausiai prieš pandemiją atsilaikė transporto sektorius. Lietuva priklauso rinkų grupėms, kurios galėjo pasidžiaugti didžiausiu rinkos augimu.

Didžiausias transporto rinkos augimas – lyginant su 2020 m. – užfiksuotas Rumunijos rinkoje (12,7 proc.), Lenkijoje (11,1 proc.) ir Lietuvoje (9,3 proc.) – skelbia Transport Intelligence analitikai.

2021 m. Europos rinkos gabenimų keliais vertė turi išaugti 8,6 proc., lyginant su 2020 m., ir 2,2 proc. viršyti vertę, buvusią iki pandemijos. Lyginant šių metų augimą su 2019 m., tai didžiausias šoktelėjimas šiame sektoriuje minėtose šalyse po pandemijos. Rumunijoje šių metų pabaigoje turi būti 8 proc. aukštesnis nei 2019 m., o Lietuvoje ir Lenkijoje sieks atitinkamai 7,6 proc. ir 7,5 proc.

Kelių transporto rinkos vertė 2021 m. 2021 m. Europos kelių transporto rinkos vertė turi pasiekti 352,39 mlrd. eurų. 8,6 proc. padidėjimas, tai kur kas daugiau nei buvo tikėtasi šių metų pradžioje – prognozuota 4,7 proc. Pasiektas geresnis rezultatas nei prognozuota visų pirma dėl dinamiško rinkos vystymosi pirmoje metų pusėje, atsigavus Europos pramonei po pandemijos. Per pirmus du ketvirčius gabenimo rinka Europoje išaugo 11,1 proc.

​Prognozuojama, kad rinkos vertė 2021 m. pabaigoje bus 2,2 proc. didesnė nei 2019 m. – paskutiniais metais prieš pandemiją. Žvelgiant į stambiausias Europos rinkas, didžiausias augimas, lyginant su praeitais metais, 2021 m. numatomas Ispanijoje (11,3 proc.) ir Prancūzijoje (9,5 proc.). Vis dėlto lyginant su priešpandeminiais 2019 m., didžiausias šoktelėjimas prognozuojamas Vokietijoje (2,6 proc., lyginant su 2019 m.) ir Prancūzijoje (1,4 proc.). Italija ir Didžioji Britanija vis dar neatsigavo po pandemijos metu patirtų nuostolių.

Ekonomikos atsigavimas – variklis transportui Numatoma, kad tarptautinio kelių transporto atsigavimas Europoje 2021 m. bus dinamiškesnis nei vidaus transporto. Pirmasis turi išaugti 11,8 proc., lyginant su praeitais metais, o vidaus rinkos atveju augimas turi siekti 7,2 proc. Taip atsitinka visų pirma dėl to, kad sektoriai, kuriuose užfiksuotas didžiausias augimas pandemijos metu, t. y. mažmeninė prekyba ir e. prekyba, tai daugiau tarpvalstybinio pobūdžio prekyba, nei, pavyzdžiui, statybos sektorius.

Pagrindinis Europos transporto rinkos vystymosi variklis, tai Europos pramonės atsigavimas. Augimas buvo ypač dinamiškas 2021 m. pirmoje pusėje ir, nepaisant vystymosi tempo sulėtėjimo, jis vis dar teigiamas.

Vystymąsi stabdo problemos, tiesiogiai susijusios su kelių transportu – per mažas transporto pajėgumas, vairuotojų trūkumas visoje Europoje (ir su tuo susijęs vežėjų kainų išaugimas) bei kuro kainų augimas.

Geros prognozės sektoriui TI analitikų teigimu, iki 2025 m. Europos kelių transportas turi augti vidutiniškai 4,3 proc. per metus. Po ketverių metų rinka turi pasiekti 402 mlrd. eurų. Anot TI, vidaus gabenimų segmento vertė išaugs iki 276 mlrd. eurų, o tarptautinių – iki 126 mlrd. eurų.

Šie augimai atsiras dėl pramonės ir gamybos vystymosi, mažmeninės prekybos, ypač – pardavimų internetu.

​Ekspertai teigia, kad pramonės ir ekonomikos vystymąsi ribojantys veiksniai, pavyzdžiui, puslaidininkių trūkumas, grūstis uostuose ir pavėluoti pristatymai, turėtų susilpnėti apie 2023 m. vidurį. Tuomet toliau dinamiškai galės vystytis ne tik Europos ekonomikos, bet ir kartu transporto paslaugos.

„Girteka Logistics“ atidaro Lenkijoje didžiausią istorijoje transporto bazę. Pastatų kompleksas jau stovi, nes anksčiau buvo naudojamas kaip MAN autobusų surinkimo linija. Įmonė taip pat paskelbė naujų darbuotojų įdarbinimo akciją. „Girteka" planuoja įdarbinti daugiau nei 5 tūkst. žmonių, daugiausia vairuotojų.

Bazė bus netoli Poznanės, šalia magistralinio kelio S11 ir valstybinio kelio Nr. 92 sankryžos. Kartu su pranešimu apie artėjantį atidarymą „Girteka“ paskelbė naujų darbuotojų įdarbinimo akciją. Įmonė ieško sunkvežimių vairuotojų ir biuro darbuotojų: administracijos, finansų ir personalo specialistų. Apie tai pranešė „Girteka Transport“ generalinis direktorius Mindaugas Paulauskas.

Oficialiame pranešime teigiama, kad per penkerius metus į naujos bazės įrangą ir priežiūrą bendrovė planuoja investuoti mažiausiai 5 mln. Eur. Objektas bus didžiulis – beveik 17 kartų didesnis nei bendrovės bazė Poznanėje ir daug didesnis nei bazės Lietuvoje ir Rusijoje.

Lenkijoje patogiau „Girteka Logistics“ nėra vienintelė savo veiklą Lenkijoje plėtojanti Lietuvos transporto įmonė. Lietuvos įmonių antplūdis pastebimas jau keletą metų. Rugsėjo mėnesį Lenkijoje veikė jau 500 Lietuvos vežėjų. Metų pradžioje – vos šimtas.

Lenkijoje lengviau įdarbinti užsienietį, o tai esant dabartiniam norinčiųjų dirbti prie vairo trūkumui tapo įprasta praktika. Lietuvoje taikomi apribojimai – transporto sektorius per metus gali įdarbinti 11,6 tūkst. vairuotojų ne iš Europos Sąjungos. Tai nėra daug – limitas buvo išnaudotas jau gegužę.

Gerovė ir skaičiavimaiDar viena augančio susidomėjimo Lenkija priežastis – Mobilumo paketo reikalavimai. Privalomas sunkvežimio grąžinimas į bazę, o vairuotojo – į operatyvinį centrą ar gyvenamąją vietą apsunkina Rytų Europos įmonių transporto organizavimą Vakaruose.

Vežėjai jau ieško sprendimų, kaip pasiruošti kitos Mobilumo paketo nuostatų dalies įsigaliojimui. Vieni galvoja apie savo verslo perkėlimą į užsienį, kiti steigia transporto bazes, Pavyzdžiui Lenkijoje, netoli vakarinės sienos. 

Taip padarė “Hegelmann Poland”. Bendrovė Žemutinės Silezijos vaivadijoje Žarska Wies stato vairuotojams poilsio ir paslaugų kompleksą. Jame bus įrengta stovėjimo aikštelė daugiau nei 200 sunkvežimių ir viešbutis 750 asmenų.
„Viešbučio kambariai suprojektuoti specialiai pagal vairuotojų, grįžtančių iš trasų Europoje ir turinčių daryti privalomas pertraukas pagal mobilumo paketą, poreikius“, – aiškino įmonė, pradėjusi darbus.

Neseniai Lenkijos ir Vokietijos pasienyje savo bazę atidarė dar viena žinoma Lietuvos logistikos bendrovė – „CargoGO Logistics“. Įmonės vykdomasis direktorius Osvaldas Švitra teigė, kad taip norima sukurti patrauklesnes darbo sąlygas vairuotojams, sutrumpinti jų atvykimo iki darbo vietos laiką.

​„Tinkamas darbo ir poilsio režimas yra vienas iš būdų užtikrinti kokybišką ir produktyvų darbą. Planuojama, kad vairuotojai sutaupys net po kelias darbo dienas, kurios būdavo skiriamos kelionei į Vilnių, o vėliau – kelionei į Vakarų Europą ir atgal namo“, – pranešime teigė „CargoGO Logistics“ vairuotojų skyriaus vadovas Pranas Pernaravičius.

Danija (dan. Danmark), oficialiai Danijos Karalystė (dan. Kongeriget Danmark) – valstybė Europos šiaurinėje dalyje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūros. Įsikūrusi Jutlandijos pusiasalyje ir aplinkinėse salose: Danijos salyne, Šiaurės Fryzų salose, Bornholme. Jutlandijos pietuose ribojasi su Vokietija (vienintelė sausumos siena – 68 km ilgio).
Kategato ir Eresuno sąsiauriai skiria Daniją nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos. Nuo 1973 m. Danija priklauso Europos Sąjungai, bet Grenlandija ir Farerų salos turinčios vidaus autonomiją, Europos Sąjungai nepriklauso. Danija taip pat yra NATO, OECD ir ESBO narė.

Pirmieji gyventojai (žvejai ir medžiotojai), į Jutlandijos pusiasalį atsikėlė 12 tūkstantmetyje pr. m. e. 4 tūkstantmetyje pr. m. e. plito žemdirbystė bei gyvulininkystė, apie XVII-XVI pr. m. e. atsiranda bronziniai įrankiai, o nuo V a. pr. m. e. – ir geležiniai. 1 tūkstantmetyje pr. m. e. Danijos teritorijoje apsigyveno germanai (kimbrai, teutonai, jutai, anglai, saksai).
Per didįjį tautų kraustymasį jutai, anglai ir saksai persikėlė į Britaniją, o į Jutlandijos pusiasalį apie V a. iš Skandinavijos pusiasalio persikėlė danai, kurie VIII–XI amžiais dalyvavo vikingų žygiuose. Nuo VIII a. dabartinės Danijos teritorijoje kūrėsi nedideli valstybiniai junginiai. X amžiuje Gormas Senasis bei jo sūnus Haraldas I Mėlyndantis sukūrė Danijos karalystę su renkama karaliaus valdžia.
X–XI amžiais danai pakrikštyti, prasidėjo veržimasis į Norvegiją, o trumpą laikotarpį XI amžiuje valdyta ir Anglija (1018–1035). XII amžiuje pradėjo Baltijos jūros regiono užkariavimą, užimdami Riugeno salą, Holšteiną, Meklenburgą, Pomeraniją ir Šiaurės Estiją su Saremos sala, tačiau šių teritorijų ilgai neišlaikė – didžiąją dalį prarado po Bornhiovedo mūšio (1227).

1241 m. paskelbtas Jutlandijos teisynas – pirmieji karalystės rašytiniai įstatymai. Tuo pat metu karaliaus valdžia silpo dėl didėjančios bažnyčios bei riterių ir žemvaldžių įtakos bei dinastinių kovų. 1282 m. karaliaus valdžia dar apribota, pradėtas rengti didikų susirinkimas (Danehofas). Nuo 1320 m. įkurtas ir Rigsgoras (Valstybės Taryba), sudarytas iš didikų ir dar labiau suvaržęs karalių.
Nors ir praradusi pirmaujantį vaidmenį prekyboje Baltijos jūroje, Danija stiprino įtaką regione ir 1380 m. sudarė personalinę uniją su Norvegija, o 1397 m. – Kalmaro uniją, sąjungą su Švedija, kurioje vyraujantis vaidmuo teko Danijai. 1460 m. sudaryta asmeninė unija su Šlėzvigu ir Holšteinu. Tuo tarpu karaliaus valdžia vis labiau silpo ir XV-XVI a. praktiškai valdė Rigsrodas. 1523 m. Švedija po Gustavo I Vazos rengto sukilimo tapo nepriklausoma karalyste ir pagrindine Danijos varžove regione.

Po Grafų kivirčo sukilimo 1836 m. šalyje įvesta liuteronybė, sekuliarizuotas bažnyčios turtas, pagyvėjo danų kultūros plėtra. Regione valstybės įtaka pradėjo silpti, per karus su Švedija (Septynerių metų Šiaurės karas, Kalmaro karas ir k.t.) prarastos kai kurios teritorijos Skandinavijos pusiasalyje.
XVII a. karalius Frederikas III pradėjo stiprinti karaliaus valdžią, 1660 m. sostas paskelbtas paveldimu, o nuo 1665 m. įvesta absoliutinė monarchija, panaikintas Rigsrodas, išvaikytas Rigsdagas, naikintos bajorų privilegijos. 1683–1687 m. reformuota teisinė sistema.

Kristijonas X Kopenhagoje 1940 m.1721 m. pradėta Grenlandijos kolonizacija, nuo 8 dešimtmečio vykdyta apšviestojo absoliutizmo politika, 1788 m. panaikinta baudžiava, pagerintos amatininkų konkurencinės sąlygos. Neutrali užsienio politika ir reformos prisidėjo prie ūkio kilimo.
Per Napoleono karus 1801 bei 1807 m. Jungtinei Karalystei apšaudžius Kopenhagą ir konfiskavus laivyną, Danija prisijungė prie Napoleono (Danijos-Didžiosios Britanijos karas) ir pralaimėjus karą pagal Kylio taiką prarado Norvegiją. Pradėjo mažėti Danijos tarptautinė įtaka, prasidėjo ūkio nuosmukis.

XIX amžiuje įvyko pramoninė revoliucija, pradėjo kurtis politinės partijos, stiprėjo skandinavizmas. Po Tautų pavasario (1848 m.) paskelbta 1849 m. konstitucija, paskelbusi konstitucinę monarchiją ir suteikusi žodžio, tikėjimo ir susirinkimų teisę gyventojams. 1901 m. konstitucijos pataisos sumažino turtuolių teises ginančių aukštųjų parlamento rūmų (Landstingo) įtaką, išplėstos rinkimų teisės, o 1915 m. konstitucija įteisinta visuotinė rinkimų teisė (ir moterims).
Pirmajame pasauliniame kare išliko neutrali, 1916 m. pardavė Mergelių salas Jungtinėms Valstijoms. Antrajame pasauliniame kare, nors ir laikėsi neutralumo politikos ir pasirašė nepuolimo sutartį su Vokietija, 1940 m. buvo pastarosios okupuota. 1944 m. nuo Danijos atsiskyrė Islandija, iki tol susieta unija, 1944 m. autonomija suteikta Farerų saloms, 1979 m. – Grenlandijai.

Valdymo forma – parlamentinė konstitucinė monarchija. [2] Ši sistema galioja nuo 1849 m. Iki tol Danija buvo paskutinė Europos valstybė, kurioje vyravo absoliutinė monarchija. Dabartinė konstitucija priimta 1953 m. birželio 5 d. Šalies vadovas yra karalius arba karalienė. Tačiau jis turi tik reprezentacines funkcijas. Dabartinis valstybės vadovas yra karalienė Margareta II. 1972 m. sausio 14 d., mirus Margaretos tėvui karaliui Frederikui IX, jai atiteko Danijos karalienės sostas. Margareta II yra pirmoji Danijos karalienė moteris. [2]
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas, vadinamas Folketingu. 179 parlamento nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine rinkimų sistema. Tarp parlamento narių yra du atstovai iš Grenlandijos ir du iš Farerų salų. [2] Formaliai vykdomoji valdžia priklauso Danijos monarchui, tačiau praktiškai ją atstovauja ministrų kabinetas, kuriam vadovauja ministras pirmininkas. Ministras pirmininkas yra skiriamas karaliaus, tačiau turi turėti parlamento daugumos paramą. [2]
1945 m. birželio 26 d. Danija tapo Jungtinių Tautų, [3], o 1949 m. balandžio 4 d. Danija buvo viena iš šalių įkūrusių NATO. 1973 m. Danija kartu su Grenlandija tapo Europos Sąjungos nare. [4] Po 1979 m. gegužės 1 d. vykusio referendumo Grenlandija gavo autonomijos teises. Tačiau, dėl nepriimtinos žvejybos politikos šalyje pasklido euro skepticizmas. 1982 m. vasario 23 d. surengus dar vieną referendumą paaiškėjo, jog daugiau nei pusė (52 %) gyventojų pritaria išėjimui iš ES, 46,1 % tam prieštaravo. [5] 1985 m. vasario 1 d. Grenlandija paliko Europos Sąjungą ir taip tapo pirmąja teritorija, pasitraukusia iš ES.

Danija administraciškai suskirstyta į 5 regionus (dan. regioner), kurie smulkiau skirstomi į 78 savivaldybes. Regionai buvo įkurti 2007 m. sausio 1 d. Danijos administracinio suskirstymo reformos metu. Regionai pakeitė 13 apskričių (dan. amt), o savivaldybės buvo sujungtos į stambesnius vienetus – savivaldybių sumažėjo nuo 270 iki 98. Danijai taip pat priklauso 2 plačią autonomiją turinčios teritorijos – Farerų salos ir Grenlandija.
Danijos regionai (skliausteliuose – adm. centrai):

• Sostinės (Hovedstadeno) regionas (Hileriodas)
• Pietų Danijos regionas (Vailė)
• Šiaurės Jutlandijos regionas (Olborgas)
• Vidurio Jutlandijos regionas (Viborgas)
• Zelandijos regionas (Sorė)

Danija – mažiausia ir piečiausia Šiaurės Europos šalis, jungianti Vidurio ir Šiaurės Europą. Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala – Grenlandija. Ji yra 50 kartų didesnė nei pati Danija pagal plotą. Svarbesnių naudingųjų iškasenų Danija neturi. Jai priklauso vienas iš sektorių Šiaurės jūroje, kur yra išgaunama nafta ir gamtinės dujos.
Danijos reljefas labai panašus į Lietuvos. Danija – daugiausiai lygumų kraštas. Jutlandijos šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas (iki 172 m aukščio), ežeringas. Vyrauja žemumos, kurios iškilusios 30-50 m aukščio virš jūros lygio. Reljefą suformavo paskutinis apledėjimas. Bornholmo saloje – kietos kristalinės uolienos, daugiausiai granitai (Baltijos skydo pakraščio).
Upės trumpos, bet vandeningos. Ilgiausia (158 km) – Gudeno upė Jutlandijos pusiasalyje. Daug nedidelių ledyninės kilmės ežerų. Daniją skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Kol nebuvo Kylio kanalo, laivai iš Baltijos jūros plaukdavo pro Kategato ir Skagerako sąsiaurius. Krantai labai raižyti.
Baltijos jūros pakrantė DanijojeDanijai priklauso šiaurinė Jutlandijos pusiasalio dalis, Danijos salynas, Šiaurės Fryzų salos, Bornholmo sala, iš viso virš 474 salų (Danijos salų sąrašas). Didžiausios salos Zelandijos (7000 km²), Fiūno (3000 km²), Lolano, Falsterio, Langelano, Miono.
Bornholmo sala yra toliau nuo kitos teritorijos. Didžiausios salos sujungtos tiltais, tiltas taip pat jungia Zelandijos salą su Švedija. Fiūno salą nuo Jutlandijos pusiasalio skiria Mažojo Belto sąsiauris, o nuo Zelandijos salos Didžiojo Belto sąsiauris. Tarp Zelandijos salos ir Švedijos krantų yra Eresuno sąsiauris.
Klimatas vidutinių platumų jūrinis, vėjuotas ir lietingas. Vasara vėsi, žiema švelni, nepastovi. Liepos vidutinė temperatūra 15-16 °C, sausio nuo 0 iki 1 °C. Klimatui didelę įtaką daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė, todėl net žiemą temperatūra nenukrenta žemiau 0 °C. Kritulių per metus vidutiniškai nuo 800 mm vakaruose iki 600 mm rytuose, daugiausiai rudenį ir žiemą.

2009 m. Danijos bendras vidaus produktas (perkamosios galios paritetas) buvo 197,7 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu jis mažėja (2007 m. buvo 209 mlrd., o 2008 m. – 206,5 mlrd.) 2009 m. BVP krito 4,3%. Tais pačiais metais BVP vienam žmogui teko 36 200 JAV dolerių. 2008 metų eksporto partneriai – Vokietija 17,8 %, Švedija 14,5 %, Jungtinė Karalystė 8,1 %, Norvegija 5,7 %, JAV 5,4 %, Nyderlandai 4,8 %, Prancūzija 4,7 %[2]
BVP pagal sektorius:

• žemės ūkis: 4,6 %
• pramonė: 30,7 %
• paslaugų sektorius: 64,7 % (2009)[2]

Pasak oficialios 2012 m. statistikos, 79%[13] Danijos populiacijos priklauso liuteronų bažnyčiai, kuri, pasak konstitucijos, yra nacionalinė Danijos bažnyčia. Neskaičiuojant imigrantų ir imigrantų palikuonių, liuteronų bažnyčios narių dalis yra dar didesnė – 90,3%. Mažiau nei 2% Danijos populiacijos yra musulmonai.
Danai nėra labai religingi. Pagal 2005 m. metų Zuckermano tyrimą, Danija yra trečia šalis pagal ateistų ir agnostikų procentą pasaulyje. Tyrimo duomenimis, nuo 43% iki 80% [14][15] danų nepraktikuoja jokio tikėjimo. 2005 m. Eurobarometer apklausa pateikė panašius duomenis: 31% Danijos gyventojų sakė, jog jie „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 49% – kad „yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“, 19% – kad „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. [16]
Nors Kalėdos Danijoje yra laikomos pačia didžiausia švente, taip yra labiau dėl kultūrinių, o ne religinių priežasčių. Daugelis gyventojų lankosi bažnyčioje per krikštynas, vestuves ir laidotuves.

Danų architektūra susikūrė viduramžiais, pagal Prancūzijos ir Vokietijos bei kitų Europos valstybių pavyzdžius. Svarbiausi architektai, reprezentuojantys danų architektūrą, yra Arne Jakobseno (dan. Arne Jacobsen), kuris suprojektavo daugybė rotušių, Danijos nacionalinio banko pastatą, Peder Vilhelm Jensen Klint, Jørn Utzon, kuris suprojektavo garsųjį Sidnėjaus operos pastatą, Erik Møller ir Johan Otto von Spreckelsen.
Sidabrininkas Georg Arthur Jensen sukūrė savitą pramonės dizainą Skandinavijos šalyse. Taip pat garsus sidabrininkas buvo Kay Bojesen, bet jis išgarsėjo dėl savo sukurtų medinių žaislų, įrankių ir indų. Kitas garsus sidabrininkas buvo Svend Weihrauch, kuris su savo darbais buvo vienu svarbiausiu Funkcionalizmo atstovu.

​Danų muzikos kultūra darė įtaką vokiečių, italų ir anglų muzikos kultūros. Užsienio kompozitoriai: John Dowland, Heinrich Schütz ir Dietrich Buxtehude, ilgą laiką kūrė Danijoje. Žymūs XX a. kompozitoriai buvo Carl Nielsen, kurio operos ir simfonijos pasiekė užsienį, Poul Schierbeck, Knudåge Riisager, Jørgen Bentzon, Finn Høffding, Herman David Koppel, Vagn Holmboe ir Niels Viggo Bentzon.
Žymūs populiariosios muzikos atlikėjai yra eurodance grupė Aqua, pop grupė Lukas Graham, šlagerių dainininkė Gitte Hænning, Olsen Brothers, kurie 2000 m. laimėjo Euroviziją. Lars Ulrich, grupės Metallica būgnininkas, yra kilęs iš Danijos.

Paveikta kaimyninių šalių pavyzdžių, XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje danų dailė įgavo naujų impulsų per dailininkus Nicolai Abildgaard, Jens Juel ir Christoffer Wilhelm Eckersberg. Po to XIX a. kūrė Christen Købke, Peter Severin Krøyer, Anna Ancher ir Viggo Johansen. XX a. žymūs danų abstraktieji ekspresionistai buvo Richard Mortensen, Else Alfelt, Ejler Bille, Asger Jorn, vienas iš CoBrA įkūrėjų, ir Per Kirkeby, kuris taip pat buvo skulptorius.
Du žinomi Danijoje dirbę vėlyvųjų viduramžių skulptoriai buvo Bernt Notke ir Claus Berg. Vienas žymiausių danų skulptorių buvo Bertel Thorvaldsen (1770−1844). Jis, kartu su italu Antonio Canova, laikomi ryškiausiais klasicizmo skulptoriais. Tais pačiais laikais taip pat kūrė Hermann Vilhelm Bissen ir Jens Adolph Jerichau. Žymūs XX a. skulptoriai buvo Kai Nielsen, Robert Jacobsen ir Gunnar Westmann.

​* Kiekviena savaite vaziuojame marsrutu Lietuva-Lenkija-Vokietija-Danija-Vokietija-Lenkija-Lietuva.
* Vezame keleivius ir siuntas, nuo duru iki duru, marsrutu Lietuva-Danija-Lietuva.
* Patogus 8 vietu mikroautobusai + didelis bagazo skyrius.
* Kroviniai apdrausti CMR draudimu, israsome saskaitas fakturas. Dirbame su privaciais asmenimis ir su imonemis.
* Patogus transportas ir patyre vairuotojai leis jums saugiai jaustis visos keliones metu.

VYKSTAME I SIUOS MIESTUS IR APLINK JUOS ESANCIUS MAZESNIUS MIESTELIUS:
Utena, Panevezys, Vilnius, Kaunas, Siauliai, Klaipeda, Marijampole, Radviliskis, Ignalina, Alytus, Telsiai, Mazeikiai, Kedainiai, Taurage, Vilkaviskis, Rokiskis, Birzai, Anyksciai, Kretinga, Gargzdai, Silute, Prienai, Druskininkai, Lazdijai, Suvalkai, Augustovas, Bialystokas, Varsuva, Lodze, Poznane, Slubice, Berlynas, Hamburgas, Flensburgas, Koldingas, Esbjergas, Vejle, Horsensas, Silkeborgas, Herningas, Holstebro, Arhusas, Bilundas, Randersas, Tistedas, Alborgas, Skagenas, Grena, Odense, Slagelse, Holbekas, Roskilde, Hilerodas, Helsingioras, Koge, Nestvedas, Vordingborgas, Maribo, Falster, Nakskovas, Haderslevas, Hobro, Glostrupas, Herlevas.

siuntos i danija, siunta i danija, i danija, , mikriukai i danija, vezejai i danija, veza i danija, kroviniu pervezimas i danija, vezame i danija, pigiai vezame i danija, siuntiniai i danija, lietuva danija, danija lietuva, danija lietuva mikriukai, mikriukai danija lietuva, lietuva danija mikriukai, danija lietuva vezejai, siuntos danija lietuva, is danijos i lietuva, siuntos is danijos i lietuva, lietuva danija siuntos.

Tomas +37060340646, +4550103927.
Jonas +37061695725, +4550635668.

www.tojo.lt